Advento popietė Mažėnų bibliotekoje

Renginio akimirkos

Vėl baigiasi metai. Niūrių ir vėjuotų dienų apsupti ieškome šilumos ir jaukumo namuose.

Ieškome ramybės, šviesos, saugumo.
Pirmą žiemos dieną Mažėnų bibliotekoje vyko popietė „Sužibo Advento žvaigždelė“. Pradedame adventą – laukimo metą, tarsi lauktume ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio. Šviesos laikas trumpėja ir žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje. Pritemęs pasaulis laukia, kada iš aukštybių atsklis šviesa, kada meilė kūdikio pavidalu nužengs į žemę.
Pasiruošimas žiemos šventėms buvo reikšmingas nuo senų laikų: tai buvo tarsi apsivalymo, susitvarkymo ir nebaigtų darbų baigimo metas... Adventas – krikščionių liturginių metų laikotarpis. Jis prasideda nuo Šv. Andriejaus dienai (lapkričio 30 d.) artimiausio sekmadienio. Trukmė – apie 4 savaitės. Adventas visada baigiasi gruodžio 25 dieną, per Kalėdas.
Popietė prasidėjo eilėmis, priverčiančiomis susimąstyti apie Advento prasmę bei reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Susirinkusieji popietės metu skaitė įvairias legendas, Evangelijos žodžius apie Adventą, renginio dalyviai prisiminė lietuvių liaudies papročius advento laikotarpiu, pasidalijo mintimis apie praeinančius metus. Adventas - laukimo, maldos ir susikaupimo metas. Šiuo laikotarpiu visi turėtume atsigręžti į žmogiškąsias vertybes, peržvelgti savo dvasinį gyvenimą, dažniau pabūti tyloje ir apmąstymuose, stengtis dažniau padėti šalia esančiam žmogui, kuriam reikia pagalbos, užuojautos, ar gero žodžio. Advento popietė ištirpo kaip žvakė. Susibūrimas turėjo teigimą emocinį užtaisą: į namus šios šiltos ir jaukios popietės dalyviai skirstėsi lydimi gražaus pasibuvimo džiaugsmo, pasidalinę geromis emocijomis. Džiugu, kad Advento metu vyksta tokia prasminga veikla, padedanti suvokti tikrąją Kalėdų prasmę, neatitrūkstant nuo mūsų šaknų, tęsiant tradicijas. Prieš išsiskirdami visi palinkėjo vieni kitiems Kalėdų stebuklų išsipildymo.
Kol kas Adventas – laukimo metas,
Kai gesta aistros, ginčai nebaigti,
Kada girdi – į širdį beldžia
Gerumas, atjauta, viltis šviesi. [Leonas Milčius]