Juozo Keliuočio drama

2017-11-23

Panevėžiečio autoriaus apybraiža, skirta žymaus iš Rokiškio krašto kilusio Lietuvos kultūros veikėjo – žurnalisto, redaktoriaus, rašytojo, vertėjo – gyvenimui nušviesti.

NUGENĖTA PUŠIS. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje

2016-11-07

Nerija Putinaitė – viena drąsiausių ir produktyviausių Lietuvos kultūros tyrėjų ir kritikių. Jos knygos Šiaurės Atėnų tremtiniai (2004), Nenutrūkusi styga (2007) ir Trys lietuviškosios Europos (2014) tapo lietuvių tautinės tapatybės ir sovietmečio kultūrinių padarinių tyrimų klasika, o jos vieši pasisakymai nuolat sukelia diskusijų proveržius pačiomis svarbiausiomis ir skaudžiausiomis šiandienos kultūros santykio su praeitimi temomis.
Šioje knygoje autorė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Remdamasi archyvų medžiaga, viešais ideologiniais propagandiniais tekstais, laikraščių publikacijomis, ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ (ne represyvųjį) ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti. Aptariamas visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, pozityvus atsakas į valdžios politiką. Knygoje tiriami atskiri buvusių kunigų (Jono Ragausko, Adomo Šerno, Vytauto Starkaus) viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, nagrinėjamas 7-ajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys, jų tapimas propagandine priemone. Taip pat kalbama apie tokias kurtas ateizavimo priemones kaip nereliginiai pakaitalai asmeniškai svarbiems religiniams ritualams (krikštynoms, vestuvėms, laidotuvėms ir pan.) ar nereliginė moralė. Pastaroji turėjo sumenkinti religijos poreikį, atsakydama į žmogui rūpimus egzistencinius klausimus. Autorė teigia, kad vietinė lietuviškoji sovietinė valdžia šiame politikos lauke veikė gana savarankiškai Maskvos atžvilgiu. Jos ateizavimo politikos tikslas nebuvo įdiegti marksistinę-lenininę ateistinę pasaulėžiūrą ir moksliškai demaskuoti religiją kaip „prietarus“. Priemonės buvo nukreiptos atitraukti visuomenę nuo Katalikų Bažnyčios, kurią valdžia suvokė kaip politinį priešą, įtakingą jėgą, gebančią telkti ir organizuoti žmones.

Daringamo dvaras. Apsisprendimas

2017-07-12

Senos paslaptys atskleistos, bet Daringamo dvare toliau verda aistros. Ką pasirinks naujasis paveldėtojas:

Ištaigingas Daringamo dvaras idiliškame mūsų dienų Anglijos kampelyje visada priklausė Kemdenų giminei. Karta iš kartos jį paveldėdavo vyriausias Kemdenų sūnus. Niekas nė nebūtų įtaręs, kad vieną dieną dvaras galėtų išsprūsti iš šios kilmingos šeimos rankų...
Benas neapsisprendžia, ar vykti į Niujorką, kur jo laukia svarbūs verslo reikalai, ar pasilikti dvare ir geriau pažinti savo naująją šeimą, kurios nariai priima jį labai skirtingai. Senoji ponia niekaip nenori susitaikyti su ištikusia padėtimi, o dabartinis dvaro šeimininkas – Beno tėvas – įtartinai ramiai reaguoja į dramatiškus įvykius. Kokia dar tiesa paaiškės apie Daringamo dvarą ir kokio netikėto prašymo sulauks Benas?
Įsižiebę Beno ir Keitės jausmai patiria rimtų išbandymų. Vyrui atgavus atmintį ir prisiminus tikruosius ketinimus, jųdviejų santykiai tampa labai painūs. Lyg tyčia tuo metu Keitei ima meilintis žavus atvykėlis iš Prancūzijos. Ar Beno ir Keitės meilė įveiks iškilusius sunkumus? Kokį sprendimą lemtingą akimirką priims Keitė?
Šioje knygoje yra visko, ko laukiame skaitydami apie senus dvarus ir jų gyventojų likimus: kiekviename rūmų kampelyje knibždančios intrigos ir paslaptys, neužmirštami veikėjai, vienas kitą vejantys įvykiai ir aistros prisodrinta meilės istorija.

Eimė Snou

2018-08-06

Eimę Snou 1831 m. Aurelija Venavėj randa ant sniego aristokratiškos savo šeimos valdose. Našlaitė auga nekenčiama Venavėjų, nors su Aurelija suartėja lyg seserys. Sulaukusi dvidešimt trejų, Aurelija miršta, palikdama Eimei ypatingą dovaną – laišką, kuriame palieka užuominų ieškoti kitų jos laiškų. Po Aurelijos mirties Venavėjai Eimę išveja iš namų, todėl nieko nelaukdama ji leidžiasi į kelionę po Viktorijos laikų Angliją, bandydama išsiaiškinti paskutinę Aurelijos gyvenimo paslaptį ir tiesą apie savo kilmę...

Galvų medžiotojai

2015-06-01

Rogeris Braunas – geriausias visoje Norvegijoje darbuotojų paieškos ir atrankos guru, profesionalus „galvų medžiotojas". Deja, net ir puiki karjera jam neleidžia jaustis finansiškai laisvam – prabangus namas ir mylimos žmonos Dianos įnoriai jau senokai Rogerį verčia gyventi ne pagal išgales.

Diana už vyro pinigus nusprendžia atidaryti meno galeriją. Atidarymo vakarą Rogeriui įsižiebia viltis tapti turtingesniam, nei jis kada nors galėjo pasvajoti. Rogeris susipažįsta su Klasu Grėve – tobulu kandidatu į laisvą didelės įmonės vadovo postą ir vieno geidžiamiausių meno istorijoje paveikslo savininku.

Rogeris Braunas įsilaužia į Grėvės butą, tačiau jame randa šį tą daugiau nei tik paveikslą. Netrukus medžiotojas pats tampa medžiojamuoju.

Pavojingai ir negailestingai kursto skaitytoją versti puslapį po puslapio.

Big Issue

Dinamiško siužeto efektingas pasakojimas su užuomina į „Tomo Krauno aferą" tik patvirtina, kad Nesbø – vienas puikiausių kriminalinių romanų rašytojų.

Daily Mail

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę.

Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu", „Riverton", Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller" prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus.