Mergina traukiny

Reičelė kasdien važiuoja priemiestiniu traukiniu tuo pačiu maršrutu: iš namų į Londoną ir atgal. Pakeliui ji pravažiuoja prie pat geležinkelio įsikūrusį namų kvartalą. Traukinys beveik kaskart sustoja prie raudono semaforo signalo, tad ji kone kasdien mato vieno iš tų namų gyventojus – porą, pusryčiaujančią ar geriančią kavą verandoje. Mato taip dažnai, kad jaučiasi beveik juos pažįstanti, sugalvojo jiems net vardus: Džesė ir Džeisonas. Jų gyvenimas, kokį jį mato Reičelė, tiesiog tobulas. Panašus į buvusį pačios Reičelės gyvenimą.

Bet kartą ji išvysta kai ką, kas ją pribloškia. Tik akimirksnis – ir netrukus traukinys vėl pajuda, tačiau to pakanka. Staiga viskas pasikeičia. Neįstengdama to nuslėpti, Reičelė papasakoja, ką žino policijai. Tolimesni įvykiai šokiruoja. Hičkokiškas įelektrinantis trileris Dingusios fanams.

Našlaičių traukinys

Mūsų dienų ir prieš devyniasdešimt metų kursavusius našlaičių traukinius menanti Amerika. Dvi labai skirtingos moterys. Netikėtai užsimezgusi draugystė ir likimo padovanota galimybė pradėti naują gyvenimą.
Septyniolikmetė Molė – sudėtingo charakterio našlaitė, kelianti daug problemų ir ilgai neužsibūnanti nė vienų globėjų namuose. Devyniasdešimtemtė Vivjena – turtinga našlė, dienas ramiai leidžianti ištaigingoje viloje vandenyno pakrantėje. Molės ir Vivjenos likimai susitinka, kai už padarytą nusižengimą Molė nusiunčiama į Vivjenos namus – sutvarkyti palėpės, į kurią senolė nebuvo įkėlusi kojos daug metų.
Palėpėje Molė aptinka gausybę senų daiktų. Mergina supranta, kad jie saugo Vivjenos praeitį. Tik kodėl Vivjena nieko nepasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę? Kokias paslaptis ir nuoskaudas ji slepia?
Į dienos šviesą ištraukti seni daiktai sužadina prisiminimus ir priverčia Vivjeną prabilti. Ima vertis jos istorija, prasidėjusi prieš beveik devyniasdešimt metų, kai po Ameriką kursuojantys našlaičių traukiniai pakeliui išdalijo šimtus tūkstančių našlaičių juos paimti panorusioms šeimoms – dažniausiai ūkininkams, kuriems buvo reikalinga darbo jėga. Vienas tokių vaikų buvo ir tuomet devynmetė Vivjena...
Paaiškėja, kad Molę ir Vivjeną sieja kur kas daugiau, nei jos būtų galėjusios pamanyti. Ir jiedvi supranta gavusios didelę dovaną – galimybę padėti viena kitai išsigydyti sielos žaizdas, rasti atsakymus į ramybės seniai neduodančius klausimus, išdrįsti pamilti ir pasukti gyvenimą kita linkme.
Sudėtingų išbandymų ir dramatiškų likimo posūkių kupina istorija apie dviejų moterų kelią iš vienatvės į šeimą, teigianti draugystės galią ir įkvepianti bet kokiomis aplinkybėmis mylėti gyvenimą ir niekada neprarasti vilties.

Nobelio testamentas

Evening Post reporterei Anikai Bengtzon teko patirti šiurpių momentų žurnalistės karjeroje, o dabar duota nuobodi užduotis aprašyti Nobelio premijos teikimo pobūvį. Vis dėlto vakaras baigiasi taip, kaip ji visai nesitikėjo: šokdama susiduria su bėgančios žudikės žvilgsniu ir po akimirkos pamato, kaip susmunka šios auka – Nobelio komiteto pirmininkė Karolina fon Bering. Pirma mintis – skambinti į redakciją, tačiau elitinio vakarėlio apsauga nesnaudžia, visi dalyviai operatyviai apklausiami ir turi pažadėti viešai neskelbti jokios informacijos. Netekusi teisės parašyti straipsnį, žurnalistė priversta imti mokamų atostogų. Prie ir taip nelengvos kasdienybės prisideda problemos šeimoje. Vienintelė viltis nepanirti į depresiją – pamėginti pačiai išsiaiškinti, kodėl buvo pasamdyta Kate vadinama amerikiečių žudikė. Visos paieškos nuveda ją pas tą patį žmogų: paslaptingai, tragiškai mirusį turtingą ir garsų pramonininką, kuris atsakingas už vieną iš geidžiamiausių pasaulio dovanų...

Nutraukta tyla

„Romanas stebina nenumaldoma įtampa, intriguojančia psichologine įžvalga ir puikia meilės istorija", – Publisher's Weekly.
Po tėvo mirties Lora Brendon jaučia pareigą išpildyti paskutinę jo valią: aplankyti slaugos namuose gyvenančią senyvą moterį. Šis prašymas užmena Lorai mįslę, o dar labiau ją nustebina priešiška sutuoktinio reakcija. Vis dėlto, nepaisydama vyro norų, Lora aplanko senutę Sarą. Tačiau sulaukia daugiau klausimų nei atsakymų... Grįžusi į namus ji randa klykiančią dukterį ir nusišovusį vyrą. Nuo to laiko penkiametė jos duktė neprataria nė žodžio...
Prabėga aštuoni mėnesiai, Ema vis tyli. Lora prisimena pažadą tėvui ir darsyk apsilanko slaugos namuose. Siaubingi Saros pasakojimai šokiruoja. Ji nežino, tikėti jais ar ne, tačiau gal tai padėtų prisikasti prie tiesos?
Tariamai nekaltas tėvo prašymas, sukėlęs virtinę nerimą keliančių įvykių, paskatina Lorą ieškoti biologinio Emos tėvo, nors buvo prisiekusi niekada to nedaryti.
Tai pasakojimas apie meilę, šeimą, išdavystę ir žmonių tarpusavio santykius. Autorė sumaniai rutulioja dvi pasakojimo linijas. Vaiko tylėjimo ir blėstančių senyvos moters prisiminimų genamos jos abi pina sudėtingą meilės ir nusivylimo, drąsos ir nenusakomo blogio kupiną gyvenimo istoriją.

Paskutinė kamelija

Antrojo pasaulinio karo išvakarės. Viename Anglijos dvare auga paskutinis išlikęs ypatingos kamelijų veislės, žinomos kaip "Midlberio rausvoji", medelis. Retų augalų vagis Filipas Praisas pasamdo amerikietę merginą, vardu Flora, mėgėją sodininkę, šį brangų augalą pavogti. Ji, apsimetusi vaikų aukle, patenka į dvarą ir siekia gauti trokštamą medelį. llgainiui čia ne tik užgimsta nauja meilė, bet ir ima vertis šiurpios paslaptys.

Daugiau kaip po pusės amžiaus niujorkiečiai Adison ir Reksas Sinkleriai nutaria vasarą praleisti Anglijoje. Jiedu apsigyvena senajame dvare - jis dabar priklauso Rekso šeimai. Sutuoktinius sužavi nuostabus kamelijų sodas ir sudomina buvusios dvaro šeimininkės, visa širdimi mylėjusios augalus ir savo sodą, užrašai. Pamažu viena po kitos išaiškėja kraupios praeities detalės. Kas jas sieja su šių dienų paslaptimis?