Bažnyčios ir cerkvės Ignalinos rajone

Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Yra Ceikinių miestelyje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos. 1773 m. bajoras Mikalojus Šmigelskis Ceikiniuose pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė jai beneficiją. 1904 m. kun. Jono Burbos rūpesčiu Ceikiniai tapo parapija ir priklausė Švenčionių dekanatui. I pasaulinio karo metais bažnyčia sudegė ir atstatyta tik po karo. 1947 m. klebonas Bronius Laurinavičius bažnyčią padidino. Ceikiniuse 1963-1979 m. klebonavo Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys ir vienas jos kūrėjų Lietuvoje Karolis Garuckas (palaidotas šventoriuje), aktyviai gynęs tikinčiųjų teises tarybinės stagnacijos metais. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti trys altoriai. Šventoriuje stovi 3 aukštų medinė varpinė. Bažnyčioje yra kultūros paminklas – krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“. Tai 20 a. I pusės liaudies meistro darbas.

 

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia. Yra Dūkšto miestelyje. Pirmąją medinę Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią Senajame Dūkšte (Dūkšteliuose), Dūkšto dvare apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Bažnyčios rūsiuose ir šventoriuje buvo laidojami dvaro savininkų Rudaminų, Bieganskių, Zanų ir kt. Palaikai. Prie bažnyčios buvo palaidotas dailininkas Jonas Rustemas.

Po II pasaulinio karo Dūkštas tapo dekanato centru. Jam priklausė Dūkšto, gaidės, Gedžiūnėlių, Kazitiškio, Puškų, Rimšės, Smalvų, Tilžės ir Turmanto parapijos. Bažnyčia buvo medinė, statyta iš eglinių rąstų. 1956 m. bažnyčia sudegė. 1934–1936 m. Dūkšte, pastatyta dabartinė Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia. Stačiakampio plano, vienabokštė, su abside ir bokšteliu. Bažnyčioje yra 2 kultūros paminklai paveikslai „Šv. Jonas Krykštytojas“ (sukūrė Jonas Rustemas) ir „Marija su kūdikiu“. 1956 m. sudegus Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčiai Senajame Dūkšte, Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia tapo jungtine Dūkšto parapijos bažnyčia. 1991 m. bažnyčia restauruota.