Etnografiniai kaimai Ignalinos rajone

 

     

didziasalisDidžiasalio kaimas. Gatvinis etnografinis kaimas. 1971 m. paskelbtas kultūros paminklu. Etnokultūrinis draustinis, išsidėstęs Šventelės upelio slėnyje. Kaimas susikūrė XVI a. viduryje per valakų reformą ir nuo seno priklausė Zaplatiškės dvarui. 1940 ir 1944 metais gaisrai sunaikino didesnę dalį kaimo pastatų. Dabar kaimas priklauso Ignalinos sen.

Lit. Ignalinos krašto paveldo objektai. Vilnius 2013, p.27

                                                 

mecionysMėčionių gatvinis kaimas. Dvipusis gatvinis rėžinis kaimas, susikūręs XXVI a. viduryje, valakų reformos metu.21 sodybos kaimas paskelbtas architektūros paminklu. Dabar kaimas priklauso Mielagėnų sen.

Lit. Ignalinos krašto paveldo objektai. Vilnius 2013, p.47

kudabiskesKudabiškės etnografinis kaimas. Gatvinis kaimas susiformavo palei Kamajos upės vagą, atkartojančią kaimo gatvelę. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1716 m. kaip priklausantis Dysnos dvarui. Per 1 pasaulinį karą kaimas buvo sunaikintas, 1920 m. – atstatytas. Dabar išlikę 4 namai. Dabar kaimas priklauso Didžiasalio sen.

Lit. Ignalinos krašto paveldo objektai. Vilnius 2013, p. 8

kukuteliaiKukutėlių gatvinis kaimas. Susikūręs XVI a. viduryje, valakų reformos metu. Tuomet kaimas priklausė Pacų valdomam Erzvėto dvarui. 1602 m. jie dvarą su kaimu padovanojo Tverečiaus bažnyčiai ir vienuolynui, 13 sodybų kaimas paskelbtas architektūros paminklu. Dabar kaimas priklauso Tverečiaus sen.

 Lit. Ignalinos krašto paveldo objektai. Vilnius 2013, p. 66

salosSalų kaimas. Išsidėstęs pusiasalyje tarp 4 ežerų. Išskirtinis unikalia architektūra ir išplanavimu, todėl čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas. Pirmą kartą kaimas paminėtas 1783m. Breslaujos bažnyčių vizitacijos knygoje. Dabar kaimas priklauso Linkmenų sen.

Lit. Ignalinos krašto paveldo objektai. Vilnius 2013, p.35

katinautiskesSenųjų Katinautiškių kupetinis kaimas. Vienintelis Rytų Lietuvoje. Kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1775 metais, priklausė Dysnų dvaro Astraviškių palivarkui. Per 1 pasaulinį karą nugriauti visi pastatai, rąstai naudojami apkasams tvirtinti. XX a. trečiajame dešimtmetyje atstatyto kaimo planas nepakito: pastatai statyti ant senų pamatų. Išskirtinė ypatybė – kapinaitės kaimo viduryje. Kaimą sudaro 9 etnografinės paminklinės sodybos. Dabar kaimas priklauso Dižiasalio sen.

Lit. Ignalinos krašto paveldo objektai. Vilnius 2013, p. 7